Klubo nariai veisėjai laikosi aukščiausių veisimo standartų?!
Kadangi kaip klubas kartais sulaukiame klausimo, ar mūsų klubo nariai veisėjai laikosi aukščiausių veisimo standartų, privalome į šį klausimą atsakyti… (atsakymas – pabaigoje).
Frazė „aukščiausi veisimo standartai“ skamba solidžiai, kelia pasitikėjimą, tačiau ką ši sąvoka reiškia iš tikrųjų?
Visų pirma svarbu suvokti: formalūs „aukščiausi veisimo standartai“ neegzistuoja. Veisimo taisykles gali nustatyti tik nacionalinės kinologų organizacijos ar veislės klubai. Tačiau net ir šios taisyklės nėra „aukščiausios“ – jos apibrėžia būtiną minimumą. Be to, nėra ir pasaulinių aukščiausių veisimo standartų, nes neegzistuoja viena pasaulinė institucija, reglamentuojanti kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veisimą. Skirtingos šalys, skirtingi klubai ir net skirtingos kinologinės sistemos taiko nevienodus reikalavimus.
„Aukščiausi standartai“ – subjektyvus kiekvieno veisėjo apsisprendimas
Todėl realybėje sąvoka „aukščiausi veisimo standartai“ reiškia ne formalų reglamentą, o paties veisėjo vidinį susitarimą su savimi. Tai asmeninis suvokimas, kas jam pačiam yra etiškas, atsakingas veisimas. Kitaip tariant, tai – kiekvieno veisėjo pačiam sau nusistatytos „lubos“. Būtent todėl skirtingi veisėjai, vartodami tą pačią frazę, gali turėti omenyje visiškai skirtingus dalykus.
Kriterijų, pagal kuriuos veisėjas vertina savo veiklos kokybę, gali būti daug, ir jų svarbą kiekvienas veisėjas nustato savarankiškai. Pavyzdžiui:
– Vieniems prioritetas yra veislės sveikata – atliekami išsamūs širdies tyrimai abiem tėvams, tyrimai kartojami ne vieną kartą per šuns gyvenimą. Kiti veisėjai atlieka tyrimus tik jauname šuns amžiuje.
– Panašiai ir siringomielijos atveju. Vieni veisėjai tiria tik patinus, o kalytės lieka be tyrimų, ir yra veisėjų, kurie tiria abu tėvus.
– Yra veisėjų, kurie prieš parduodami šuniukus juos veža didelius atstumus pas sertifikuotus okulistus, siekdami patvirtinti įgimtų akių ligų nebuvimą. Kiti šių tyrimų nelaiko būtinais.
– Yra veisėjų, kurie laikosi nuostatos, kad natūralus kalės gimdymas kelia perteklinę riziką jos gerovei, todėl visos vados gimsta atliekant cezario pjūvį, nors toks sprendimas reiškia chirurginę intervenciją ir riziką.
Galima tęsi ir tęsti…
Kai „aukšti standartai“ tampa etikete.
Problema atsiranda tada, kai frazė „aukščiausi veisimo standartai“ tampa ne vidine veisėjo pozicija, o veislyno reklamos etikete. Kai ji naudojama ne paaiškinti, o sukurti nepriekaištingumo iliuziją. Tokiu atveju pats terminas praranda turinį – po juo gali slėptis bet kas: nuo labai atsakingo požiūrio iki minimalių reikalavimų vykdymo, pateikiamo kaip išskirtinis pasiekimas.
Klubo vaidmuo – ne vertinti, o padėti suprasti.
Klubas nemato savo vaidmens kaip „aukščiausių veisimo standartų” vertintojo. Veisimas visada išlieka individualios atsakomybės sritis. Klubo tikslas – kurti erdvę dialogui, skatinti žinių dalijimąsi, padėti geriau suprasti skirtingus požiūrius ir sąmoningiau vertinti vartojamus terminus.
Kalbant apie veisimą, svarbiausia ne gražiai skambančios frazės, o aiškūs, skaidrūs ir pagrįsti sprendimai, kuriuos kiekvienas veisėjas priima pats ir už kuriuos prisiima atsakomybę.
„Aukščiausi veisimo standartai“ nėra universalus ar objektyvus matas. Tai nėra taisyklės, kurias kažkas vieną kartą parašė ir kurios galioja visiems. Tai – kiekvieno veisėjo asmeninė atsakomybės riba, jo sąžinės, žinių ir vertybių atspindys.
Klubai nurodo, nuo ko pradėti. O kur sustoti – sprendžia pats veisėjas.
Taigi, atsakome klausiantiems – TAIP – visi mūsų klubo nariai laikosi aukščiausių veisimo standartų.
