Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių spalvos

Ką būtina žinoti, jei ketinate su kavalieriuku dalyvauti parodose?

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai būna keturių oficialiai Tarptautinėje kinologų federacijoje (FCI) pripažintų spalvų: blenheim (balta rauda), tricolor (balta, juoda su rudais akcentais antakių, žandų srityse, ausų ir kojų vidinėse pusėse ir po uodega), ruby (vientisas sodrus rubinas) ir black & tan (juoda su įrudžiu akcentai antakių, žandų srityse, ant krūtinės, kojų ir po uodega).

Kiekvienos spalvos kavalieriukas turi pasižymėti tam tikromis spalvinėmis savybėmis. Jas žemiau ir aprašysime.

Tik svarbu žinoti, kad bet koks spalvinis neatitikimas standartui aktualus tik tuo atveju, jei su kavalieriuku planuojama dalyvauti parodose. Jei jo kailis išmargintas šiek tiek kitaip, nei aprašyta žemiau, tai jokiu būdu nesumenkina jo kaip veislės atstovo statuso.

Vienspalviai yra tik Ruby spalvos kavalieriai. Jie turi būti vientiso, sodraus atspalvio – be jokių baltų dėmių. Baltos dėmės, ypač ant krūtinės ar snukio, laikoma trūkumu ir gali turėti reikšmės parodose. Kai kurie teisėjai tai toleruoja, nes pirmenybę vertinant šunį teikia kitoms šuns savybėms, pvz., galvos formai, temperamentui, judesiui.

Spalvos požymiai:

• Kailio spalva turi būti vientisa, sodraus raudonmedžio atspalvio. Spalvos vientisumas ir intensyvus raudonas atspalvis yra šios spalvos idealas.

• Didesni balti plotai gali labai sumažinti parodinę jo vertę, net jei šuo pasižymi puikia anatomija.

Baltai raudi (Blenheim) ir trispalviai (Tricolor)

Veislės standartas reikalauja aiškių, ryškių dėmių baltame fone. Tačiau realybėje dažnai pasitaiko vadinamasis „apsiausto“ efektas – kai viena spalva (pvz., ruda ar juoda) dengia beveik visą šuns kūną. Nors tai laikoma spalviniu trūkumu („apsiausto“ efektas silpnina klasikinę veislės išvaizdą), dažnai teisėjai, vertindami parodose, teikia pirmenybę kitoms šuns savybėms.

Blenheim yra viena žinomiausių ir dažniausia kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių spalvų, pasižyminti perliniu baltu fonu ir ryškiomis kaštoninėmis dėmėmis. Ši spalva laikoma klasika ir dažnai laikoma veislės vizitine kortele.

Spalvos požymiai:

• Dėmės turi būti gerai išreikštos, su aiškiomis ribomis baltame fone, idealu jei simetriškai išsidėsčiusios.
• Pageidaujama balta laukymė viršugalvyje ir ruda dėmelė joje – šie elementai laikomi estetiškai vertingais, bet nėra privalomi, o ruda dėmelė netgi turi savo legendą ir laikoma sėkmės ženklu. Ji vadinama skirtingais epitetais, tačiau, jei tikėti legenda, vertėtų ją vadinti „kunigaikštienės bučiniu“.
• Idealu, jei blenheim spalvos kavalierius turi baltą švarų (t.y. be strazdanėlių, be rudų dėmių) snukį.
• Per mažas ar per didelis rudų dėmių kiekis ant kūno, išblukęs kaštoninis atspalvis ir „apsiaustas“ – tai dažniausi šios spalvos trūkumai. Rudų dėmių pasiskirstymas turi sudaryti harmoningą bendrą įspūdį.

Tricolor kavalieriai išsiskiria balto fono, gerai atskirtų juodų dėmių ir šiltų rudų akcentų deriniu. Trispalviai – vizualiai įspūdingi, bet dažnai ir sudėtingiausia spalva išlaikyti pagal standartą.

Spalvos požymiai:

• Rudos žymės turi būti simetriškai išsidėsčiusios antakių, snukio srityse, vidinėse ausų pusėse, ant kojų ir po uodega.
• Pageidautina balta laukymė viršugalvyje – ji laikoma klasikinės išvaizdos ženklu, taip pat idealu yra „dideli balti žandai“.
• Dažni trūkumai: nesimetriškos dėmės, „apsiausto“ efektas (kai juoda spalva dengia didžiąją kūno dalį), išplaukusios linijos tarp spalvų, trūksta rudų akcentų arba jie neproporcingi ar nesimetriški.
• Simetrijos ir kontrasto stoka dažnai sumažina estetinę vertę, nors anatomiškai stiprūs šunys gali būti vertinami aukštai nepaisant šių trūkumų.

Black & Tan spalvos atstovus standartas apibrėžia kaip turinčius juodą, vientisą kailį, papildytą ryškiais rudais akcentais antakių, žandų srityse, ant krūtinės, kojų ir po uodega.

Spalvos požymiai:

• Ruda spalva turi būti sodri, ryški ir aiškiai išreikšta, o jos išsidėstymas – simetriškas.
• Asimetriškos rudos dėmės, ypač veido srityje, gali gadinti bendrą įspūdį parodose.
• Baltos dėmės bet kurioje kūno vietoje laikomos rimtu trūkumu.
• Taip pat nepageidautinas „išblukęs“ rudumas, ar priešingai, beveik juoda spalva ten, kur turėtų būti ruda.

Daug smulkių taškelių (angl. ticking, lietuviškai kartais vadinama strazdanėlėmis)

Kartais kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai turi smulkius rudus ar juodus taškelius baltose kailio vietose, dažniausiai ant snukio ar kojų. Jie atsiranda dėl T (Ticking) geno. Tai nėra pavojinga, tačiau estetiniu požiūriu laikoma trūkumu. Svarbu žinoti, kad T genas gali būti paveldimas net iš tėvų, kurie tokių taškelių neturi.

„Apsiausto“ efektas – kailio dėmėtumo trūkumas vizualiai pažeidžia estetinį balansą, sumažina kontrastą tarp balto ir rudo ar juodo kailio, o kartais vizualiai daro šunį sunkesnį, mažiau grakštų.

Nepaisant to, parodų praktikoje “apsiaustas” nėra kliūtis pasiekti aukštus įvertinimus, jei šuo pasižymi geru tipu, gražia galva ir taisyklingais judesiais. Kai kurie teisėjai žiūri į šį bruožą tolerantiškai, ypač jei yra pagrindinės baltos detalės – baltas snukis, balta laukymė viršugalvyje.

Teisėjų požiūris: kada spalva lemia jų sprendimą, o kada – ne?

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių spalvos – išskirtinis veislės bruožas, tačiau parodų ringe jų vertinimas dažnai skiriasi priklausomai nuo teisėjo patirties, požiūrio ir vertinimo filosofijos.

1. • Jei šuo turi puikią galvą, gražią anatomiją ir išraiškingus judesius, spalvos trūkumai dažnai laikomi antraeiliais.
   • Kai parodoje dalyvauja vos keletas kavalierių, teisėjas gali labiau vertinti bendrą kokybę, užuot per daug kreipęs dėmesį į spalvinius niuansus.
   • Patirtis su skirtingomis veislėmis – taip vadinami All-rounder teisėjai gali į spalvas žiūrėti šiek tiek liberaliau nei teisėjai, kurie yra veislės žinovai, veisėjai. Pastarieji vertina spalvų balansą griežčiau.

Kai parodose konkurencija didelė, spalviniai trūkumai gali daug lemti. Tačiau dažnai ekspertai prioritetą teikia anatomijai, galvos formai ir judesiui – spalva tampa tik papildomu aspektu.

Veisėjų atsakomybė

Veisėjai turėtų sąžiningai informuoti pirkėjus apie galimus spalvinius trūkumus – ypač jei šuo bus vedamas į parodas arba planuojamas veisimui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paveldimumą ir stebėti, ar linijoje nedažnėja nepageidaujami spalvos bruožai.

 Kavalierių grožis ir elegancija atsiskleidžia ne tik jų judesyje, bet ir spalvų harmonijoje.