SM ir CM kavalieriams: ką sako mokslas ir vienas žymiausių šios srities tyrėjų?
Rugsėjo 27 d. mūsų klubo nariai dalyvavo seminare, skirtame Chiari tipo malformacijai (CM) ir siringomielijai (SM) – dviem neurologinėms patologijoms, ypač aktualioms Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veislei. Seminarą vedė dr. Paulas Mandigersas (DVM, PhD, Dipl. ECVN) iš Nyderlandų – veterinarijos neurologas ir mokslininkas, daugelį metų tiriantis paveldimas šunų neurologines ligas.
Po seminaro jame dalyvavę klubo nariai pasidalijo svarbiausiomis išgirstomis įžvalgomis su kitais klubo nariais. Šiame straipsnyje apibendriname temas, kurios, mūsų manymu, aktualios kiekvienam kavalierių augintojui ir ypač veisėjui.
Kas yra dr. Paulas Mandigersas?
Dr. Paulas Mandigersas – Europos veterinarinės neurologijos koledžo (ECVN) diplomantas, Europos veterinarinės neurologijos specialistas ir Utrechto universiteto docentas, besispecializuojantis neurologinių ligų bei jų genetikos srityje.
Jo mokslinė veikla glaudžiai susijusi su paveldimomis šunų neurologinėmis ligomis, ypač Chiari tipo malformacijos ir siringomielijos tyrimais. Jis yra daugelio recenzuojamų mokslinių publikacijų autorius ir bendraautorius.
2017 m. dr. Mandigersas su kolegomis paskelbė tyrimą, kuriame apibendrinti 12 metų Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių CM ir SM magnetinio rezonanso tyrimų Nyderlanduose duomenys. Darbe analizuoti 1 020 šunų MRT rezultatai ir nagrinėtos galimybės tiksliau vertinti ligos požymius.
2018 m. jis dalyvavo genetiniame tyrime, kuriame, analizuojant kavalierių genomą, nustatytos potencialios genetinės sritys, susijusios su SM išsivystymo rizika.
2024 m. kartu su kolegomis paskelbė svarbų tyrimą apie MRT patikros ir veislinės atrankos poveikį SM paplitimui Nyderlandų ir Danijos kavalierių populiacijose. Tyrime panaudoti 2 125 grynaveislių kavalierių MRT duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, kad MRT tyrimais pagrįsta veislinė atranka gali padėti mažinti SM paplitimą.
Dr. Mandigersas dalyvauja ir kituose projektuose, kuriuose tiriamos CM ir SM sąsajos su genetika, šių patologijų paplitimas kitose mažų šunų veislėse bei jų poveikis gyvenimo kokybei.
Tai specialistas, kuris ne tik diagnozuoja neurologines ligas, bet ir pats kuria mokslines žinias, padedančias geriau suprasti jų atsiradimą, paveldimumą ir prevencijos galimybes.
CM ir SM nėra vien kavalierių problema
Kavalieriai dažnai minimi kaip veislė, kuriai būdingos CM ir SM. Tačiau seminare buvo akcentuota, kad šios patologijos nustatomos ir kitų mažų veislių šunims – Pomeranijos špicams, prancūzų buldogams, taksams ir kitoms veislėms.
Kavalieriai yra viena iš labiausiai šiuo požiūriu ištirtų veislių, todėl apie CM ir SM šioje populiacijoje turime ypač daug duomenų.
SM turi paveldimą komponentą. Mokslininkai jau yra sukaupę daug genetinės informacijos, tačiau vis dar nėra iki galo išaiškinę visų jos paveldėjimo mechanizmų.
Tai nėra paprasta vieno geno nulemta liga, kurią būtų galima kontroliuoti vienu genetiniu testu.
CM diagnozė nereiškia, kad šuo būtinai turės SM
Seminare aptarta, kad labai didelė dalis Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių turi Chiari tipo malformaciją, tačiau SM išsivysto ne visiems šunims.
Dr. Mandigersas atkreipė dėmesį, kad CM ir SM ryšys yra sudėtingesnis, nei kartais įsivaizduojama. Vien CM nustatymas neleidžia patikimai prognozuoti, ar konkrečiam šuniui ateityje išsivystys SM.
Taip pat buvo aptarta, kad vien brachicefalinė kaukolės forma nėra pakankamas šių patologijų paaiškinimas. CM ir SM gali būti nustatomos ne tik tipišką brachicefalinę kaukolę turintiems šunims, todėl vertinant ligos riziką būtina atsižvelgti į daugiau anatominių ir genetinių veiksnių.
Ar SM vertinimas vien milimetrais yra pakankamas?
Viena įdomiausių seminaro temų buvo SM vertinimo kriterijai.
Dr. Mandigersas kritiškai vertina sistemą, kurioje ligos sunkumas nustatomas remiantis vien absoliučiu nugaros smegenyse susidariusios skysčio pripildytos ertmės – syrinx – dydžiu milimetrais.
Skirtingo dydžio šunų nugaros smegenų matmenys skiriasi, todėl toks pats ertmės dydis milimetrais nebūtinai reiškia tokio paties masto santykinį pažeidimą.
Vertinant ligą svarbu atsižvelgti ne tik į ertmės dydį, bet ir į jos santykį su nugaros smegenimis, anatomines proporcijas bei kitus MRT požymius.
Kokio amžiaus kavalieriui geriausia atlikti MRT?
SM gali išsivystyti ir progresuoti šuniui senstant. Dėl šios priežasties labai jauno šuns MRT rezultatas ne visada leidžia patikimai prognozuoti, kokia jo būklė bus ateityje.
Seminare buvo aptarta, kad informatyviausi veisimui skirtų šunų MRT tyrimai yra atliekami vyresniame amžiuje, ypač maždaug nuo 3 metų. Kuo vyresnis tiriamas šuo, tuo daugiau informacijos tyrimas suteikia apie jo tikrąją būklę.
Vis dėlto net ir vyresniame amžiuje atliktas tyrimas nėra absoliuti garantija, kad SM niekada neišsivystys, nes nedidelei daliai šunų liga gali pasireikšti vėliau.
Kaip mažinti SM paplitimą ir kartu išsaugoti genetinę įvairovę?
Tai vienas sudėtingiausių klausimų, su kuriuo susiduria kavalierių veisėjai.
Dr. Mandigersas pabrėžė, kad siekiant mažinti SM paplitimą būtina atsakinga veislinė atranka, pagrįsta MRT tyrimų rezultatais.
Tačiau kartu svarbu nepamiršti genetinės įvairovės. Jeigu iš veisimo vienu metu būtų pašalinta labai didelė populiacijos dalis, galėtų atsirasti genetinis susiaurėjimas, kuris savo ruožtu didintų kitų paveldimų ligų riziką.
Todėl priimant veisimo sprendimus svarbu vertinti ne vien vieno tyrimo rezultatą, bet visą šuns sveikatos ir genetinį kontekstą.
2024 m. paskelbtame moksliniame darbe dr. Mandigersas su kolegomis rekomenduoja neveisti šunų, kuriems MRT nustatyta 0,5 mm ar didesnė skysčio pripildyta ertmė. Autoriai taip pat siūlo kurti pažangesnes veisimo planavimo sistemas, kurios padėtų mažinti SM paplitimą ir kartu išsaugoti genetinę įvairovę.
Taigi šių dviejų tikslų – sveikatos gerinimo ir genetinės įvairovės išsaugojimo – nereikėtų supriešinti. Atsakingo veisimo uždavinys yra ieškoti būdų, kaip juos suderinti.
Kodėl tai svarbu mūsų klubui?
CM ir SM tyrimai labai aiškiai parodo, kad atsakinga veislinė atranka negali būti grindžiama vienu rodikliu ar vienu tyrimu. Reikia vertinti šuns amžių, MRT rezultatus, giminystės informaciją, kitus sveikatos tyrimus ir visos populiacijos genetinę įvairovę.
Mokslinės žinios apie šias patologijas nuolat papildomos. Keičiasi tyrimų metodai, kaupiami nauji genetiniai duomenys, tikslinami diagnostikos kriterijai ir veisimo rekomendacijos.
Todėl mūsų klubui svarbu ne tik sekti naujausius tyrimus, bet ir sudaryti galimybes nariams mokytis, dalyvauti specialistų seminaruose bei dalintis gauta informacija tarpusavyje.
Tikime, kad atviras dalijimasis žiniomis ir mokslu pagrįsti veisimo sprendimai yra vienas svarbiausių kelių siekiant bendro tikslo – geresnės Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių kaip veislės ateities.
Dr. Paului Mandigersui taip pat galima pateikti kavalieriaus MRT tyrimo vaizdus ekspertiniam CM ir SM įvertinimui. Dėl tyrimo vaizdų pateikimo ir vertinimo tvarkos reikėtų susisiekti su juo iš anksto.
Kontaktas Utrechto universitete: p.j.j.mandigers@uu.nl
