Kavalierių ateitis: ką išsivežėme iš pasaulinės konferencijos Suomijoje?
Rugpjūčio 9 d. Helsinkyje vyko tarptautinė konferencija „World Cavalier Day & Night 2025“, kurioje pranešimus skaitė patyrę kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veisėjai, teisėjai ir mokslininkai iš JAV, Australijos, Nyderlandų, JK, Prancūzijos, Suomijos ir kt. Joje dalyvavo ir Lietuvos kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių klubo atstovės (Evandželina Petukienė ir Gražina Janušytė), parsivežusios įžvalgas, kurias šiandien nori perduoti visai KKKS veisėjų bendruomenei.
Konferencijoje nebuvo kalbama vien apie ligų prevenciją, naujausius tyrimus, veisimo programas. Daug dėmesio skirta veislės tipo raidai.
Suomijos veisėja ir teisėja Annukka Paloheimo, daugiau nei penkis dešimtmečius gyvenimą paskyrusi šiai veislei, labai aiškiai pasakė: mes tolstame nuo tikrojo kavalieriaus tipo. Jos žodžiais, per pastaruosius du dešimtmečius veislė labai pasikeitė – galvos tapo labiau apvalios, nosys trumpesnės, akys dar didesnės, kailis, ypač ant ausų, ilgas. Su daugeliu šių pokyčiu yra susijusios ir veislės ligos.
Toks madingas šiai dienai kavalierių tipas labai patrauklus žmogaus akiai, bet, pasak pranešėjos, „tai nėra kavalierius, kurį kūrė mūsų pirmtakai. Šis šuo buvo atkurtas (1920–1930 m. Anglijoje tai padarė Alice Pitt ir kolegos) kaip mažas sportinis spanielis – proporcingas, harmoningų linijų, elegantiškas, artimas natūraliam šuns tipui, o ne glamūrinis parodų eksponatas”.
Labai svarbi mintis, išsakyta konferencijoje, kad atsakomybė išsaugoti tikrą veislės tipą tenka ne tik veisėjams, bet ir parodų teisėjams. „Mes visi čia, nes mylime šią veislę. Bet jei norime užtikrinti jos ateitį, turime veikti drauge – veisėjai, teisėjai, klubai“. Teisėjai yra tie, kurie ringe parodo kryptį: jeigu jie renka „glamūrinį“ tipą, daugelis veisėjų neišvengiamai seks tuo keliu. Jei jie vertina natūralumą ir proporcijas – išsaugosime kavalierių tokį, kokį matome veislės standarte.
Taip atrodė pirmieji kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai atvežti į Suomiją
Be veislės tipo, konferencijoje daug diskutuota apie sveikatos problemas. Mitralinio vožtuvo liga (MVD) išlieka didžiausia šios veislės problema. Vis dėlto patirtis rodo, kad kryptinga atranka duoda vaisių. Danijoje, kur privaloma širdies ekspertizė echoskopu, per dešimtmetį pavyko pastebimai pagerinti situaciją.
Daug vilčių teikia ir mokslinės naujovės. JAV pristatyta genų terapija, sukurta „Rejuvenate Bio“, leidžia sustabdyti mitralinės vožtuvo ligos progresavimą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ši terapija, derinama su įprastu gydymu, prailgina kokybiško gyvenimo laiką daugiau nei pusantrų metų. Jei šis metodas sulauks galutinio patvirtinimo, jis gali tapti revoliucija kavalierių sveikatos istorijoje.
Svarbios naujienos atskleistos ir apie genetinius tyrimus. Daug diskusijų sukėlė NEBL3 genas, kuris susijęs su ankstyvu širdies ligų pasireiškimu. Tačiau taip vadinamas „wild type“ – natūralus, laukinis alelis – šiandien populiacijoje yra itin retas. Nyderlanduose jį turi mažiau nei 1 proc. kavalierių, Australijoje – vos keli. Todėl pranešėjai perspėjo: negalima išimti iš veisimo šunų vien pagal šį geną, nes taip prarastume didžiąją dalį veislės genetinės įvairovės.
Kita tema – siringomielija (SM). Pastaruoju metu JK, Suomijoje ir kt. fiksuojama mažiau ligos atvejų, nors pavienių simptomų dar matoma. Tyrimai tęsiami, bet jau aišku, kad nereikia panikuoti ir ieškoti „crossbreeding`o“. Konferencijos žinutė buvo aiški: kavalierių sveikatą galime pagerinti jų pačių populiacijos ribose – per nuoseklų veisimą, testavimą ir duomenų kaupimą.
Konferencijoje buvo pristatytos kavalierių veisimo programos skirtingose šalyse. Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje jos yra itin struktūruotos, su privalomomis širdies patikromis, kurios jau davė teigiamų rezultatų. JAV sistema labiau savanoriška, tačiau čia daug dėmesio skiriama tyrimams ir inovatyvioms gydymo kryptims. Suomijoje akcentuojamas testų skaidrumas ir atvira duomenų bazė, o Nyderlanduose bei Prancūzijoje ryškėja griežtesnio reguliavimo tendencijos (pvz. Prancūzijoje nesuteikiamas kavalieriui šalies čempiono titulas, kol jam nėra atlikta širdies ekspertizė).
FCI teisėja Will Schrander iš Nyderlandų pristatė griežtą šios šalies veisimo tvarką: sveikatos tyrimai – privalomi, o be galvos smegenų MRT, širdies echoskopijos, girnelių ir akių tyrimų šuniukams neišduodami kilmės dokumentai. Nepaisant to 2025 m. birželį, gyvūnų teisių aktyvistų iniciatyva, teismas uždraudė Nyderlandų kinologų klubui registruoti plokščiasnukius šunis, tarp jų ir kavalierius (!!!), jei jie neatitinka minimalaus snukio ilgio reikalavimo. Dokumentai išduodami tik veterinarui išmatavus abiejų tėvų snukio ilgį pagal PET SCAN formą. Šie reikalavimai ženkliai apsunkina legalių veisėjų veiklą.
Apibendrinant, konferencijoje nuolat skambėjo raginimas sugrįžti prie šaknų: saugoti natūralų tipą, remtis mokslu, nepasiduoti mados spaudimui ir veikti vieningai. Kaip sakė viena pranešėjų:
„Tai ne pabaiga, o nauja pradžia. Jei laikysimės šaknų, kavalieriai išliks tokie, kokius juos sukūrė mūsų pirmtakai.“
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių klubas
Tekstą parengė Evandželina Petukienė ir Gražina Janušytė
